Kas yra baltymai? Trumpas baltymų apibrėžimas - ilga molekulių grandinė sudaryta iš amino rūgščių, kurios sujungtos peptidinėmis jungtimis. Baltymai yra antra pagal kiekį medžiaga organizme (daugiausiai yra vandens - apie...
Kas yra baltymai?
Trumpas baltymų apibrėžimas - ilga molekulių grandinė sudaryta iš amino rūgščių, kurios sujungtos peptidinėmis jungtimis. Baltymai yra antra pagal kiekį medžiaga organizme (daugiausiai yra vandens - apie 70%).
Baltymų yra kiekvienoje ląstelėje ir yra labai daug skirtingų baltymų, kurie atlieka skirtingas funkcijas:
Įdomus dalykas, kad nors organizmas baltymų iš maisto tiesiogiai nesugeba pasisavinti. Į organizmą patekę baltymai enzimų (fermentų) pagalba yra suskaidomi į amino rūgštis, kurios per virškinamąjį
traktą patenką į kraują ir nugabenami į reikiamą vietą - ląsteles (didelė dalis eina į kepenis, kurios gamina labai daug įvairių baltymų). Perteklinis baltymų kiekis paverčiamas į gliukozę, kuri nesunaudota paverčiama į riebalus.
Iki visai neseniai buvo manoma, kad organizmas su maistu gaunamus baltymus suskaido į amino rūgštis ir po to jas vėl atgal sujungia į baltymus. Vėliausi tyrimai parodė, kad žmogaus organizmas sugeba įsisavinti ir mažas peptidų grandines, kurios yra sudarytos iš sujungtų amino rūgščių. Peptidų grandinės atlieka specifines funkcijas, kurios dar nėra gerai ištirtos.
Amino rūgštys
Kad organizmas padarytų baltymus, reikia įvairių amino rūgščių. Yra virš 20 skirtingų amino rūgščių, iš kurių 9 yra nepakeičiamos - organizmas jų negali pasigaminti ir jų reikia gauti su maistu.
Jei maiste nuolat trūksta bent vienos iš šių amino rūgščių, tai baltymų gamyba gali sutrikti ir per ilgesnį laiką išsivystyti ligos, nes organizmas baltymus naudoja audinių statybai bei ląstelių remontui, taip pat enzimams. Tačiau su šia baltymų teorija ne visi sutinka. Dr. D.Graham (žalio maisto atstovas, parašęs populiarią knyga ‘80/10/10 Diet’) teigia, kad baltymų reikia tik 20-30g per dieną ir jų galima gauti iš vaisių ir daržovių.
Veganams, kurių pagrindinis baltymų šaltinis yra grūdiniai produktai (turi mažai lizino), per ilgesnį laiką gali išsivystyti šios amino rūgšties trūkumas. Todėl rekomenduojama valgyti ankštinių augalų - žirnių, pupelių, kuriuose yra gausu lizino ir taip pasiekiamas balansas. Ir kad būtų gautos visos amino rūgštys, rekomenduojama valgyti įvairius baltymus. Iš augalinių produktų visas nepakeičiamas amino rūgštis turi kanapių sekos, čija sėklos (Salvia Hispanica)
Čia noriu pabrėžti, kad augalinis maistas turi visas nepakeičiamas amino rūgštis, tik reikia tinkamai pasirinkti. Teigiantys, kad augaliniai baltymai yra nepilnaverčiai labai klysta ir nėra analizavę augalinių baltymų, bei turi itin mažai informacijos apie tai.
Organizmas šias amino rūgštis surikiuoja ir sujungia atitinkama tvarka ir pagamina reikiamus baltymus (amino rūgščių išsidėstymo tvarka priklauso nuo to, koks baltymas yra gaminamas, pvz: raumuo, enzimas ir t.t.). Baltymų molekulės yra didelės ir jas sudaro nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių amino rūgščių, kurios susijungtos į šakas ir grandines.
Baltymų struktūra
Kiekvienas baltymas turi sau unikalią amino rūgščių išsidėstymo tvarką. Ir ši informacija yra saugoma (užkoduota) DNR. Baltymai gaminami ląstelės citoplazmoje ir kartais sujungiama net iki 20 amino rūgščių per sekundę. Tarp kitko, pirmiausiai amino rūgštys yra sujungiamos į peptidus ir polipeptidus, kurie dar vadinami kaip nepilni/neužbaigti baltymai. Peptidai ir polipeptidai vėliau sujungiami į baltymus.
Daugelis baltymų yra trimatės struktūros ir tai yra natūrali baltymų struktūra. Baltymų struktūra priklauso nuo baltymo funkcijos. Nuo baltymo struktūros priklauso baltymo suvirškinimas ir pasisavinimas. Taip pat baltymo struktūra nulemia baltymo alergiškumą
Kaip valgomi baltymai įtakoja sveikatą?
Gamtoje (gyvūnuose ar augaluose) niekur nerasite gryno baltymo. Baltymas visada yra apsuptas arba angliavandeniais arba riebalais. Tai įtakoja baltymų virškinimą ir pasisavinimą. Pavyzdžiui, kai kurie baltymai turi medžiagų, blokuojančių virškinimo enzimų priėjimą ir aktyvumą (pvz.: riešutai, todėl prieš valgant riešutus geriausia 12-24 val. pamirkyti vandenyje).
Kaip virškinami baltymai?
Baltymus virškina skrandžio rūgštis ir enzimai. Virškinimas prasideda skrandyje ir po to tęsiasi plonajame žarnyne, kur baltymai suskaidomi į amino rūgštis ir jos pasisavinamos į kraujotakos sistemą bei nugabenamos į reikiamą vietą.
Kas trikdo baltymų virškinimą?
Baltymų virškinimą lėtina kartu valgomi riebalai bei kompleksiniai angliavandeniai. Todėl čia reikėtų prisiminti maisto derinimo taisykles ir koncentruotus baltymus valgyti su šviežiomis daržovėmis. Nesuvirškinti baltymai keliaudami per virškinamąjį traktą rūgsta, skleidžia toksinus ir taip nuodija organizmą. Per pralaidžias žarnyno sieneles į kraujotaką patekę nesuvirškinti baltymai gali sukelti alergines reakcijas.
Kaip pagerinti baltymų virškinamą ir įsisavinimą?
Baltymų virškinimą ir įsisavinimą pagerina šviežių daržovių valgymas. Šviežios daržovės turi enzimų, kurie taip pat padeda virškinti baltymus, kurie dažniausiai būna termiškai apdoroti ir enzimų nebeturi. Galima vartoti geros kokybės enzimus.
Dažnai būna, kad baltymai yra nesuvirškinami ar suvirškinami nepilnai dėl nepakankamo skrandžio rūgšties kiekio. Ir tai ypač būdinga vyresniems žmonėms. Skrandžio rūgšties gamybą padidina 15 min prieš valgį suvalgytas šaukštelis bičių žiedadulkių ar duonelės. Taip pat skrandžio rūgšties gamyba skatina imbieras, citrina, ananasas (kuris turi bromelaino - baltymus virškinantis enzimas ), bei kiti natūralūs produktai. Yra net skrandžio rūgšties papildai.
Baltymai žaliame maiste
Kaip teigia kai kurie žalio maisto pasekėjai (raw foodist ), žaliame augaliniame maiste baltymai yra amino rūgščių forma ir todėl organizmas jas pasisavina neeikvodamas tiek daug energijos kiek iš virto baltyminio maisto. Dėl šios priežasties organizmui reikia mažiau baltyminio maisto. Iš žalio maisto gautas amino rūgštis iš karto naudoja gaminti organizmui reikalingus baltymus. Negaliu teigti, kad šis faktas yra 100% tiesa, bet manau, kad jis yra vertas dėmesio. Dr. G. Cousens teigia, kad iš termiškai apdoroto maisto pasisavinama ne daugiau nei 50% baltymų.
Kiek mums reikia baltymų?
Kiek per parą žmogui reikia baltymų nuomonės išsiskiria. Dažniausiai patariama 0.5 -1 gramą baltymų vienam kūno masės kilogramui. Sportuojantiems kartais reikia daugiau. Bet čia neatsižvelgiama į baltymų šaltinius, nes vieni baltymai yra pasisavinami geriau kiti blogiau, taip pat dar priklauso nuo individualaus organizmo.
Žmonės vartoja per daug baltymų
Dauguma žmonių (išskyrus trečio pasaulio šalis) šiandieną vartoja per daug gyvulinės kilmės baltymų. Perteklinis baltymų vartojimas sukelia įvairias problemas: rūgština organizmas ir to pasekmė - organizmas ima iš kaulų kalcį, kad neutralizuotų susidariusią rūgštį. Baltymų virškinimas apkrauna organizmą ir taip pat didelis krūvis tenka inkstams, nes inkstai pašalina baltymų virškinimo apykaitos produktus, tokius kaip šlapalą, šlapimo rūgštį, kreatiną. Nepanaudoti baltymai yra paverčiami į riebalus (jei tos kalorijos yra nesunaudojamos). Taip pat perteklinis gyvulinės kilmės baltymų vartojimas siejamas su daugeliu ligų: vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis (aukštas spaudimas, aterosklerozė - kraujagyslių susiaurėjimas ir sustandėjimas, kas taip pat yra viena iš padidėjusio kraujospūdžio priežasčių ir kt.
Gyvūninės kilmės baltymai sukelia ligas?
Kaip teigia vieno didžiausių mitybos tyrimo - “The China Study” autorius T. Colin Campbell , gyvūninės kilmės baltymų vartojimas sukelia daugelį chroniškų ligų. Buvo tirti Kinijos kaimo vietovių gyventojai ir tie, kurie valgė daugiausiai gyvulinių baltymų, dažniausiai sirgo vėžiu, chroniškomis ir kitomis vakarų šalių gyventojams būdingomis ligomis. Dar daugiau, T. Colin Campbell teigia, kad jei daugiau nei 1.5% kalorijų gaunama iš gyvulinės kilmės maisto, tai labai padidėja rizika susirgti vėžiu.
Čia vėlgi nesakau, kad jūs būtinai turite atsisakyti gyvulinės kilmės baltymų, bet tikrai patarčiau juos vartoti saikingai ir, jei vartojate, tai valgykite geros kokybės augalinės kilmės baltymus.
Straipsnis parengtas pagal:
http://www.jonbarron.com
newsletter
Knygą ‘The China Study: The Most Comprehensive Study of Nutrition
Ever Conducted and the Startling Implications for Diet, Weight Loss
and Long-term Health (Paperback) by T. Colin Campbell
Šaltinis http://sveikatossaltinis.blogas.lt/baltymu-svarba-27.html
Jūsų krepšelis tuščias
Pradėti apsipirkima
